Kapitalizmas - vienintele sistema, grindžiama pripažinimu, kad kiekvieno asmens gyvenimas priklauso jam paciam. Kapitalizmas yra vienintele visuomenine sistema, kurioje individai gali laisvai siekti pagristu savo tikslu, tureti nuosavybes ir gauti naudos del savo veiksmu. Ši sistema itvirtina asmens teises, ribota konstitucini valdyma, ir politine/intelektualine/ekonomine laisve.

Kuo kultura „kapitalistiškesne"- tuo ji laisvesne ir labiau klestinti

Toks yra istorijos nuosprendis. Tik per du trumpus šimtmecius kapitalizmas pakylejo žmoniu gyvenimo lygi i ikikapitalistineje eroje nesvajotas aukštumas. Ikikapitalistineje eroje nebuvo net svajojama apie tas aukštumas, i kurias per trumpus du šimtmecius kapitalizmas pakylejo žmoniu gyvenimo lygi. Šiandien dažnai užmirštama, kad prieš aštuonioliktojo amžiaus pabaigos kapitalistines revoliucijos Vakaru Europa, kencianti po feodalines aristokratijos politiniu jungu, buvo tarsi Treciojo pasaulio šalis - žlunganti nuo bado, nuolatinio maro epidemiju ir net nenusakomo skurdo. Taciau taip nebera.

Kada paskutini karta badas aplanke kapitalistine valstybe - nesvarbu, Vakaru Europoje, Šiaures Amerikoje ar Azijoje? Jungtines Valstijos per visa savo istorija niekada nepatyre bado. Kapitalizmas sukure žmonijos istorijoje neprilygstama gerybiu gausuma, del ko šimtai milijonu šiandien gyvena geriau nei visi praeities karaliai.

Mažiau kapitalizmo reiškia didesnius žmoniu vargus

Bet nekapitalistines valstybes - fašistines, socialistines, militaristines ar teokratines diktaturos - pavergia savo piliecius ir gyvuoja visiškame varge. Daugelyje Afrikos šaliu gyvenimo lygis yra vienas ar du šimtai doleriu per metus. Šiaures Korejoje dešimtimis tukstanciu mirštama nuo bado. Kuboje skestama bandant nuplaukti iki laisves Jungtinese Valstijose. Milijonai engiamu žmoniu pasaulyje trokšta emigruoti i Laisvaji Pasauli. Bet kas bando išvykti iš kapitalistiniu valstybiu gyventi i Kambodža?

Del ko tapo galimi stulbinantys kapitalizmo pasiekimai?

Kokiu desniu veikimu paaiškinama tai, kad didžiausi išradimai ir meno kuriniai - ikvepiantys žmonijos materialiniai ir dvasiniai laimejimai - garo variklis, kinas, telegrafas, telefonas, elektros lempute, romanai, automobilis, simfonija, lektuvas, radijas, televizija, personalinis kompiuteris, internetas ir daugybe vaistu rušiu - buvo sukurti kapitalizmo salygomis?

Atsakymas paprastas; laisve.

Kai žmones gali laisvai siekti savo pagristu tikslu, kai jie gali laisvai naudotis savo protais siekdami naudos ir pagerinti savo gyvenima, jie buna nuostabiai kurybingi. Politine/ekonomine kapitalizmo laisve išlaisvina geriausius protus ir pretenzingiausius žmones statyti, kurti, siekti naujoviu, išradineti, gerinti žmoniu gerove ir laime.

Žmonijos didžiausias išradejas, Thomas Edison'as, laboratorijoje Menlo Park'e, kure savo projektus siekdamas pelno. Jis, ir daugybe kitu didžiu išradeju ir pramonininku, prisidejusiu prie žmoniu gyvenimo gerinimo, nusipelne ir naudojosi dideliais turtais. Leidus šiems asmenims - kapitalizmo salygomis - kurti, gaminti, ir statyti asmeninio pelno tikslais, jie pagerino ir visu žmoniu gyvenima.

Protas

Cia itrauktas ir gilesne priežastis: kapitalizmas yra proto sistema. Protas yra žmogaus esminis išgyvenimo irankis, lygiai kaip ir paukšcio - sparnai. Tik racionalaus galvojimo ir kurybingo darbo deka žmogaus pagerino gyvenima ir padidino gyvenimo trukme. Bet prievarta spaudžiamas protas nedirba. Prievarta paraližuoja kurybinguma. Protas negali buti pavergtas. Kapitalizmas klesti nes tai vienintele laisvu protu, laisvu žmoniu ir laisvu rinku sistema.

Didžiausi istorijoje mastytojai ir veikejai - nuo Aristotelio iki John'o Locke'o, nuo Thomas'o Jefferson'o iki Adam'o Smith'o, Ludwig'o von Mises'o, ir Ayn Rand - pripažino, šlovino žmogaus proto laisve ir už ja kovojo. Jie suprato, kad engiant žmones, racionalus protas dusta, ir del to tesiasi barbarizmo tamsybes. Bet kai žmones gali laisvai galvoti ir veikti pagal savo mintis, kada protas išlaisvinamas, atsiranda galimybes Atgimimui ir Švietimui. Laisve yra proto laisve. Priespauda yra proto priespauda.

Visuotinas ir neišvengiamas

Ne atsitiktinumas yra tai, kad žmogaus laisviausi laikotarpiai mate didžiausius jo pasiekimus. Nuo Atenu Aukso amžiaus iki Italijos Renesanso ir iki technologijos bei pramones prasiveržimu Jungtinese Valstijose, žmogaus proto laisve nuvede prie didingu pasiekimu filosofijoje, menuose ir moksle.

Tai - kapitalizmo perspektyvos ir galimybes. Tai - Kapitalisto Vizija. Tai - musu vizija.

Išlaisvinkite žmogaus prota ir stebekite jo pažangos regini. Gerekites jo skulpturu, paveikslu ir simfoniju grožiu, sklandykite kartu su jo romanu herojais, žavekites jo filosofiniais, moksliniais ir technologiniais pasiekimais.

Vakarai kulturos ir ekonomikos srityse ženge i prieki, nes bent šiek tiek gerbe žmogaus prota ir neatimamas asmens teises, ir tai yra neišvengiamos žmogaus pažangos salygos. Jei mes trokštame kulturinio Renesanso poveikio, turime paskelbti galiojancia politines/ekonomines laisves priežasti.

Dabartine Treciojo pasaulio mirštanciu iš bado milijonu padetis panaši i ta, kurioje buvo Europa Tamsiaisiais Amžiais. Ju protus ir kunus engia politiniai diktatoriai. Duokite jiems laisve - ir duosite jiems gyvybe. Ju pranašumas yra tai, kad jie mato ko pasieke Vakarai. Kai jie ikurs laisve, jie pakartos ir kapitalizmo pasiekimus.

Jusu gyvenimas, jusu pasirinkimas

Kapitalizmas yra didžiausias žmogaus geradarys. Laikas mastantiems kiekvienos valstybes vyrams ir moterims pripažinti ši fakta ir pilnai priimti proto ir asmens laisviu sistema.

Visu šaliu moterys ir vyrai vienykites - kapitalizmo palaikymui. Jusu laimejimas - džiaugsmingu pasiekimu pasaulis.